IŠSIGELBĖJIMAS SAUSIEMS PLAUKAMS - MICELINIS KONDICIONIERIUS. "Schwarzkopf Professional - BC Micellar Cleansing" kondicionieriaus apžvalga

Nuotrauka: Schwarzkopf-professional.co.uk

Prieš keletą metų nugirdau, kaip mano tuometinis kirpėjas pataria klientei: "O tu pabandyk plaukus trinkti ne šampūnu, o kondicionierium. Iš pradžių jausmas keistas, bet vėliau pamatysi - pamirši, kas yra sausi plaukai". Na ir keistas patarimas, pamaniau tada, tačiau tik spėkit, kas šiandien mano rankose? Micelinis plaukų kondicionierius, skirtas, taip taip, trinkti plaukus vietoje šampūno. 

Taigi, atrodo, šiemet slapti kirpėjų ir plaukų stilistų triukai išlindo į dienos šviesą. Šią vasarą profesionalams skirtų plaukų priežiūros priemonių gamintoja "Schwarzkopf Professional" Baltijos šalyse pristatė išties neįprastą priemonę - "BC Micellar Cleansing" valomąjį kondicionierių, produktą skirtą visapusiškai puoselėti plaukus, be šampūno. 

Kaip tai veikia? 

Paprastai tariant - tai plaukams skirtas micelinio vandens ir plaukų kondicionieriaus derinys. Tiesa, kitaip ne įprastas kondicionierius, kurį naudojame po šampūno, šis skirtas naudoti vietoje jo, taip švelniai valant ir tuo pat metu puoselėjant tiek plaukus, tiek galvos odą. 

Ne paslaptis, kad įprastų šampūnų sudėtyje gausu įvairių putojimą sukeliančių medžiagų, kurios padeda pašalinti susikaupusius nešvarumus. Deja, ilgainiui kartu su nešvarumais pašalinami ir natūralūs odos bei plaukų riebalai - t. y. suardoma jų pusiausvyra, dėl ko atsiduriame tarsi užburtame rate. Kuo dažniau plauname galvą, tuo ji labiau riebaluojasi ir tuo dažniau vėl turime ją plauti. 

Tuo tarpu micelinis kondicionierius, kitaip nei šampūnas, neputoja. Putų darbą šiuo atveju atlieka micelės - mikro dalelės, pritraukiančios odos ir plaukų paviršiuje susikaupusius nešvarumus. Kitaip nei putoms išgauti naudojamos cheminės medžiagos, micelės yra itin švelnios ir neardo natūralios odos bei plaukų hidrolipidinės pusiausvyros.

Kaip naudojama? 

Kaip jau supratote, šis kondicionierius naudojamas ne visai kaip kondicionierius. Tiesa, ir ne visai kaip šampūnas. Ant produkto pakuotės, gamintas pateikia glaustą naudojimo instrukcija, kurios, rašoma, būtina laikytis, siekiant geriausių rezultatų. Asmeniškai aš, prisipažinsiu, pabandžiau šią priemonę naudoti tiek sąžiningai, kaip nurodoma, tiek pasukčiauti ir paimprovizuoti. Užbėgsiu įvykiams už akių - neimprovizuokite, verčiau laikykitės gamintojo nurodymų ir pamatysite, kokie gali būti rezultatai. 

O naudojama ši priemonė taip. Pirmiausia, įtrinama į šlapius/drėgnus plaukus. Šiame žingsnyje patartina priemonę gerai paskirstyti per visą plaukų ir galvos odos paviršių, dar geriau įtrintus plaukus peršukuoti plačiomis šukomis, jog kondicionierius išties pasiektų visus plaukus. Toliau, kaip labiau įprasta kondicionieriui ar plaukų kaukei, reikia kelias minutes leisti šiai priemonei įsigerti į plaukus. Kaip tik tuo metu micelės atlieka savo darbą ir tarsi maži magnetai pritraukia plaukuose ir galvos odos paviršiuje susikaupusius nešvarumus. Tuomet, reikia užpilti šiek tiek vandens, galima, kaip įprasta lengvai patrinkti galvą ir, žinoma, kruopščiai išskalauti. 

Kokie pojūčiai? 

Asmeniškai man keisčiausiai visame šiame procese tai, kad produktas visai neputoja, o kaip žinia, putas aš mėgstu. Dėl to pradžioje apima toks neįprastas nepasitikėjimas - kaip čia gali būti, kad mano plaukai bus visiškai švarūs, jei ši priemonė nė truputėlio neputoja. Taigi, truputėlį keista trinkti ir skalauti, tačiau netrukus šis nepasitikėjimas išgaruoja. 

Pats produktas savo išvaizda ir konsistencija primena įprastą kondicionierių. Yra baltos spalvos ir pasižymi salstelėjusiu, bet ne įkyriu aromatu. Tokiu, koks paprastai sklinda grožio salonuose, kai atsiduodi į profesionalo rankas. Nežinau kaip jums, bet užuodus šį kvapą iškart pasijuntu gražesnė. 

Be to, man labai patiko ir grožio saloną primenanti pakuotė su dozatoriumi, kas jau savaime yra labai patogu. Aš nelabai mėgstu įprastus šampūnų ir prausiklių buteliukus, kuriuos reikia atidarinėti ir spausti. Daug greičiau ir patogiau suskaičiuoti reikiamą kiekį paspaudimų. 

Kalbant apie rezultatus, tai šie mane labai maloniai nustebino. Plaukai iš tiesų buvo švarūs, o kas geriausia labai švelnūs ir glotnūs. Paprastai, jei išsiplaučiau galvą tik paprastu šampūnu, mano plaukai šiauštųsi, elektrintųsi, būtų šiurkštūs tarsi... popieriniai. Man labai patiko, kad išplovus juos valomuoju kondicionieriumi lieka justi toks malonus prižiūrėtų tarsi užpildytų plaukų pojūtis, panašiai kaip pasilepinus profesionaliomis plaukų priežiūros procedūromis. 

Tiesa, pastebėjau, kad kitaip nei įprasta, po šios priemonės naudojimo mano plaukai kiek greičiau susiriebalavo. Kita vertus, tam įtakos turi mano plaukų tipas - jie velniškai riebūs, tad norėdama, kad padoriai atrodytų, paprastai galvą plaunu kasdien. (Taip, taip - pati sukuosi mano minėtame užburtame rate ir vis pritrūkstu kantrybės iš jo ištrūkti)

Kam tinka, netinka šis produktas? 

Jei atvirai, tai pirmoji mano mintis, išbandžius šį micelinį kondicionierių, buvo ta, jog tai tikras išsigelbėjimas nualintų ir išsausintų plaukų savininkėms, kurios kartais jau nebežino, kokių dar priemonių gali griebtis siekdamos atgaivinti plaukus. Ir, žinoma, pastebimai pagerinti jų išvaizdą. 

Kita vertus, manau, kad šią priemonę sėkmingai gali naudoti ir kitų plaukų tipų turėtojos, taip pat ir tos, kurių plaukai riebūs. Mano manymu, tai tėra laiko ir užsispyrimo klausimas. Pirmiausia, dėl mano jau minėto užburto rato efekto, mat kai agresyviai sausiname odą, taip pat ir galvos, ši ginasi ir ima gaminti dar daugiau riebalų. Dėl to, jei liautumėmės kasdien trinkti plaukus šampūnų arba pakeistume jį štai tokia pastebimai švelnesne priemone, per kurį laiką oda turėtų atgauti jai būdingą riebalų pusiausvyrą, ko pasekoje plaukų riebalavimasis ilgainiui sumažėtų, mat odai nebereikėtų gaminti riebalų pertekliaus. Tiesa, čia jau kantrybės klausimas, mat tokie procesai paprastai užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. 

Kur įsigyti? 

Šių produktų galite teirautis "Schwarzkopf Professional" partnerių salonuose. O taip pat galima įsigyti ir pardutuvėse "Inhair" bei "Gražvalga". 

STRAZDANOS? O TAIP - PRAŠYČIAU!

Kai buvau paauglė, artėjant pavasariui ir vis labiau plieskiant saulei, merginoms skirtuose žurnaluose pasipildavo straipsniai, kuriuose buvo dalijami patarimai, kaip išvengti strazdanų ar bent jau padaryti jas mažiau matomas. Šiandien matome visiškai atvirkščią tendenciją. Į duris beldžiant 2017-ųjų pavasariui, pasaulis dėl strazdanų taip kraustosi iš proto, jog merginos jas netgi išsitatuiruoja (o mažiau drąsios renkasi nuplaunamas tatuiruotes). 

Regis, kaip ir kitos strazdanės, šią vasarą galėsiu lengviau atsikvėpti, mat vos kaitriau suspindus saulei, mano veide išryškėja tikros, ne ištatuiruotos strazdanos. Tiesa, nei prieš daugiau kaip dešimtmetį, nei juolab dabar dėl jų nesuku galvos. Greičiau nė nepastebiu, tik štai vyras per atostogas subtiliai užsimena, kad jam labai gražu tos atsiradusios dėmelės ir kaip dėl jo, tai galiu visai nesidažyti. 

Ir vis tik, jei susigundėte šia nauja mada, pulti po tatuiravimo adata tikrai nereikia. Užteks iš stalčiaus glūdumų ištraukti senus ar nenaudojamus antakių pieštukus (žinoma tik ne juodus) ir šiek tiek palavinti ranką.

Mano arsenalas atrodo štai taip:

Iš kairės į dešinę - "Artdeco" antakių pieštukas - atspalvis  Nr. 6, "Lumene Blueberry Eyebrow Pencil" - atspalvis Nr. 3 (Blond) ir "Bourjois Precision Eyebrow Pencil" - atspalvis Nr. 06 (Blond Clair). Viršuje - "L'Oreal Brow Artist Plumper" antakių tušas - atspalvis Light/Medium. (Pastarojo vis tik neprireikė, mat tušas strazdanoms imituoti nelabai tinka)

Pradėjau nuo paties šviesiausio atspalvio ir švelniai baksnodama, kaskart šiek tiek pasukdama pieštuką, ėmiau ryškinti savo natūralias strazdanas. Vėliau tuo pačiu pieštuku ir tokiais pat judesiais papildomai nupiešiau ir daugiau strazdanų tose vietose, kur man atrodė, jog šių trūksta. Tuomet šiek tiek tamsesnio atspalvio pieštuku skruostų ir nosies srityje nupiešiau ir daugiau, tačiau rečiau pasiskirsčiusių kiek tamsesnių strazdanų.

Siekdama kiek įmanoma natūralesnio efekto nė nesistengiau, jog strazdanos būtų lyg identiški taškučiai. Kaip ir tikros, pieštos strazdanos turėtų būti šiek tiek skirtingų atspalvių, dydžio ir formos. Vienos ryškesnės, kitos vos vos įžiūrimos.

Galiausiai skruostus dar šiek tiek parausvinau švytėjimo suteikiančiais skaistalais, o lūpas paryškinau fuksijų atspalvio lūpų dažais. Štai ir viskas! 

RIEŠUTAI PLAUKAMS. SCHWARZKOPF PROFESSIONAL BC BRAZILNUT PRODUKTŲ APŽVALGA

Iki šiol mano pažintis su bertoletijų, arba kitaip braziliškais, riešutais apsiribojo vien tuo, jog tai dideli ir skanūs riešutai, kurių keletas kartas nuo karto pasitaiko brangesniuose riešutų ir džiovintų vaisių užkandžių pakeliuose. Tiesą sakant, iki šios dienos man nė nekilo mintis pasidomėti jų maistinėmis savybėmis, ką jau kalbėti apie įtaką grožiui. Mat nė netoptelėjo, kad greta išliaupsintų makadamijų ar arganų kosmetikos gamintojai naudoja ir šį produktą. Ir vis tik, naudoja - būtent bertoletijų aliejumi praturtinta ir nauja "Schwarzkopf Professional" plaukų priežiūros produktų linija "Oil Miracle". 

Kas tos bertoletijos? 

Esu tikra, kad šiuos riešutus pažįstate ir jūs. Bent jau iš matymo tai tikrai. Jei teko ragauti, greičiausiai pastebėjote, jog bertoletijos kur kas riebesnės už savo giminaičius migdolus ar kitus panašius riešutus - vos perkandus susidaro įspūdis, kad valgai aliejaus primirkusį riešutą, kuris dar ir palieką riebų pėdsaką ant odos. Iš tiesų - bertoletijos labai riebios, maistingos, taigi ir kaloringos. Pasirodo, 100 g šių riešutų yra daugiau kaip 650 kalorijų (ir net 66 g riebalų), o tai sudaro beveik pusę moteriai rekomenduojamos paros kalorijų normos. Be to, bertoletijos turi neįtikėtiną kiekį seleno - 100 g - apie 1920 mcg, kas yra 20 kartų daugiau nei rekomenduojama paros norma. Taigi, norint gauti pakankamą kiekį seleno pakanka suvalgyti vos kelis braziliškus riešutus. 

Kalbant apie šios rūšies riešutų poveikį grožiui, jie savo sudėtyje turi ypatingą užtaisą - tai seleno ir vitamino E derinys, drauge praturtintas ir gausybe mineralų bei omega riebiųjų rūgščių. Visų pirma, šios medžiagos žinomos, kaip stiprūs antioksidantai, kurie padeda kovoti su laisvųjų radikalų ir kitų organizmą atakuojančių toksinų poveikiu, taigi ir sulėtinti senėjimo procesus. Be to, selenas ypač naudingas plaukų, odos ir nagų grožiui. 

Intensyvi pagalba plaukams

Bertoletijų aliejus yra nepamainoma pagalba plaukams - ypač išsausėjusiems ar iškamuotiems žiemos šalčių. Dėl riebiųjų rūgščių, mineralų ir vitaminų gausos šis aliejus veikia kaip natūralus drėkiklis ir atlieka apsauginę funkciją - t. y. saugo drėgmę ir maistines medžiagas giliai plauko viduje, taip padėdamas atkurti ir palaikyti pažeistą drėgmės pusiausvyrą.

Drauge jame esantys stiprūs antioksidantai padeda sumažinti teršalų žalą, o kartu iš dalies neutralizuoti ir kenksmingą saulės spindulių poveikį, dėl kurių susidarantys laisvieji radikalai ne tik sausina, bet ir sendina plaukus. Be to, kaip ir daugelis natūralių aliejų, šis taip pat veikia kaip natūralus minkštiklis, suteikiantis plaukams daugiau elastingumo ir minkštumo, taigi, galima sakyti, padedantis išvengti jų lūžinėjimo - dažnos plaukų išsausėjimo pasekmės.

"Schwarzkopf Professional BC Brazilnut" - pirmas žvilgsnis

"Schwarzkopf Professional BC Brazilnut"- tai vos šių metų pradžioje pasirodžiusi nauja profesionali plaukų priežiūros produktų linija, kurios ypatingas ingredientas - braziliškų riešutų arba bertoletijų aliejus. Nors į mano rankas pateko tik šampūnas ir purškiamas nenuplaunamas pienelis, šią liniją sudaro ir daugiau produktų - tai intensyvaus poveikio kaukė, taip pat salonuose naudojamos intensyvaus poveikio kapsulės.

Pasak gamintojų, tai profesionali linija, tinkanti visų tipų plaukams, taip pat ir dažytiems, nes padeda ne tik išsaugoti, bet ir išryškinti plaukų spalvą bei blizgesį. Tiesa, kitaip nei įprastų"Schwarzkopf" produktų, šios linijos priemonių galima rasti tik grožio salonuose ir partnerių parduotuvėse (šampūno kaina - 10,85 Eur, nenuplaunamo purškiamo pienelio - 26 Eur, kaukės - 17,95 Eur).

Pirmasis įspūdis ir pirmoji mintis, šovusi man į galvą, kai atidariau produktų dėžutę, buvo kaip profesionaliai atrodo. Iš tiesų, kaip iš salono.

Tolesnė pirmoji pažintis su šiais produktais tik sustiprino įspūdį. Visų pirma - kvapas. Man jis primena būtent tą, kurį užuodi grožio salone, kai kirpėjas ar kirpėja išplauna plaukus ir palepina profesionalaus poveikio kauke. Tokį, kurį užuodžiant tiesiog atsipalaiduoji ir jautiesi graži. Kalbant apie patį aromatą, šis kiek salsvas, jame vos juntamos gėlių žiedų natos, nors šiuo atveju mano uoslė gali ir apgauti. Asmeniškai man šis kvapas šiek tik primena rožių vandenį ar veikiau rožėmis kvepiantį kremą.

Antra, profesionalų įspūdį sukuria ir produkto pakuotės. Ypač nenuplaunamo pienelio, kuris patalpintas sunkiame stikliniame flakone su purškikliu, panašiame į tokius, kokiuose būna kvepalai. Kita vertus, mano manymu pats pakuotės dizainas kiek senoviškas, ypač kai šiandien pasaulis kraustosi iš proto dėl grynų minimalistinių formų. Šiokį tokį minusą turi šampūno pakuotė - ji su atsukamu dangteliu, o tai nelabai patogu prausiantis duše, ypač, kai jame, kaip pas mane, nėra tos mažytės lentynėlės prausimosi reikmenims sudėti. Tačiau juk produktus vertiname ne dėl jų pakuočių, o to, kas jų viduje, tiesa?

Žvilgsnis į vidų. Sudėtis

Iki pradėjus lauktis, turiu pripažinti, produktų sudėtis man ne itin rūpėjo. Užtekdavo paskaityti apie pagrindines veikliąsias medžiagas ir jų poveikį. Tačiau dabar produktų etiketes skaitau kur kas atidžiau ir mielai pasigilinu į ne visada lengvai suprantamų pavadinimų reikšmę. Taigi, ne išimtis ir šįkart.

Kaip įprasta absoliučiai daugumai šampūnų, kondicionierių ir kitų kūno priežiūros priemonių, šiuo atveju didžiąją dalį jų sudėties sudaro vanduo. Šampūno sudėtyje po jo rikiuojasi putojančios ir valomosios medžiagos -  natrio laureto sulfatas ir kokamidodropilo betainas, dar naudojamas kaip produkto klampumą reguliuojanti medžiaga. Nors, pasak gamintojų, pagrindinė šios linijos sudedamoji dalis yra bertoletijų aliejus, iš tiesų sudėtyje pirmiau rikiuojasi saulėgrąžų sėklų aliejus, itin dažnai naudojamas įvairiuose madinguose aliejais praturtintuose produktuose (nes pigesnis, nors tikrai ne blogas). Bertoletijų aliejus šampūno sudėtyje užima 8 vietą po pantenolio, o po jo toliau ir suskystintas keratinas - baltymas, žinomas kaip veiksmingas plaukų stipriklis. Sudėtyje taip pat yra ir glicerino bei ricinų aliejaus.

Pienelio sudėtyje taip pat pirmąją vietą užima vanduo, toliau - dimetikonas - silikono pagrindo ingredientas, sukuriantis apsauginę plėvelę (galintis alergizuoti odą), klampumą reguliuojanti medžiaga dimetilakrilamidas, bertoletijų aliejus. Purškiamo pienelio sudėtyje taip pat yra citrinų rūgšties, suskystinto keratino, linalolio - suteikiančio malonų gėlišką aromatą (cha, mano uoslė vis tik neapgavo) ir kitų medžiagų. Šiek tiek labiau pasigilinus į pienelio sudėtį, nesunku pastebėti, jog jame netrūksta apsauginę plėvelę kuriančių ingredientų, kurie padengia plauko paviršių ir sudaro storesnių, tankesnių bei glotnesnių plaukų pojūtį. Kai kurios iš šių medžiagų laikomos kenksmingomis, tačiau tai labiau galioja sąlyčiui su oda, mat jos linkusios kimšti poras ir trukdyti odai kvėpuoti.

Atvirai kalbant, kitokios - t. y. natūralios sudėties aš ir nesitikėjau. Kai kalbame apie profesionalaus naudojimo produktus, ne paslaptis, kad jų vertė nukreipta į greitai juntamą ir akivaizdų poveikį - t. y. taip laukiamą, pavyzdžiui, puresnių, storesnių ar minkštesnių plaukų efektą, kuris taip greitai ir taip veiksmingai gali  būti pasiekiamas tik chemijos pagalba.

Patirtis ir įspūdžiai

Kitaip nei daugelis mano naudotų ar bandytų šampūnų, šis išsiskiria keliomis savybėmis. Pirma savo išvaizda - jis skaidrus, o skaidrių šampūnų šiandien rinkoje ne tiek ir daug. Antra - gana intensyviu salstelėjusiu kvapu, kuris, kaip jau minėjau, primena grožio saloną ir dar šiek tiek rožių vandenį. Be to, kitaip nei populiarūs parduotuvėse siūlomi šampūnai, pastarasis kiek kitaip putoja. Trenkant plaukus, šio šampūno puta ne tokia standi, o veikiau išlieka labai švelni, gal net kiek skystoka. Nepaisant to, jis putoja puikiai - ne taip kaip ekologiški ar natūralūs šampūnai, kurie veik visai neputoja.

Kas man labai patiko plaunant plaukus šiuo šampūnu, tai jog jis nesuvelia trenkamų plaukų, kaip dažnai nutinka su daugeliu kitų šampūnų. Galima sakyti, po jo net nelabai reikia kondicionieriaus, kurio šįkart sąmoningai atsisakiau norėdama įsitikinti tik šios linijos produktų veiksmingumu.

Nors man visada patinka bandyti produktus su aliejais, jų šiek tiek prisibijau dėl kelių priežasčių. Pirma, dėl to, jog mano plaukai linkę gana greitai riebaluotis. Antra, aliejai linkę apsunkinti ir nusvarinti plaukus, kas taip pat nėra itin laukiamas efektas, kai negali pasigirti vešliomis ir storomis kasomis. Tiesa, šįkart efektas mane maloniai nustebino. Nepaisant sudėtyje esančių aliejų, šampūnas palieka labai malonų švarių ir lengvų plaukų pojūtį, kas mano manymu yra jo privalumas.

Laikantis gamintojų rekomendacijų, drėgnus rankšluosčiu nusausintus plaukus reikėtų palepinti nenuplaunamu pieneliu. Tiesa, nors šis purškiamas ir dėl to turėtų būti itin paprastai naudojamas, aš vis tik jį pirmiau purškiau į delną ir tik tuomet pirštais paskirsčiau plaukuose.

Mano manymu taip produktą galima naudoti taupiau, ypač turint omenyje, kad šis tikrai nepigus. Mano ilgio (o tai yra maždaug iki pečių) plaukams pakako vos dviejų papurškimų, kai purkšdama tiesiai ant plaukų būčiau sunaudojusi bent jau 4-5. Tiesa, pastebėjau, kad purkštukas gana "taiklus" - t. y. jį spustelėjus išpurškiama gana siaura srovelė, o ne lengva dulksna, tad  purškiant tiesiai ant plaukų turėtų būti atitinkamai sunkiau tolygiai paskirstyti produktą. Galiausiai naudojant rankomis patogiau užtikrinti, jog pieneliu nebus įtrinama ir galvos oda, kas bet kokių kondicionierių atveju tik padidina plaukų riebalavimąsi.

Baigusi grožio procedūras, kaip visada, leidau plaukams natūraliai pradžiūti, o vėliau jau tik šiek tiek drėgnus baigiau džiovini džiovintuvu. Turiu pasakyti, kad galutiniu rezultatu likau labai patenkinta.

Plaukai iš tiesų labiau blizga, atrodo minkštesni ir glotnesni. Nežinau ar dėl džiovintuvo, ar dėl šių priemonių, man susidarė įspūdis, jog plaukai tapo šiek puresni, tarsi turėtų daugiau apimties. Ir šis efektas labai malonus akiai, mat kitaip nei daugelio purumo suteikiančių priemonių atveju, plaukai neatrodo tiesiog netvarkingai išpūsti. Juos liečiant veikiau susidaro įspūdis, jog kiekvienas plaukas šiek tiek storesnis - galbūt kaip tik dėl apsauginės plėvelės efekto.

Beje, šis efektas mane nustebino ir tuo, jog išliko ilgiau nei tikėjausi. Paprastai toks purumas mano atveju trunka vos keliolika minučių arba iki tol, kol žengiu pro namų duris. Šįkart kelias valandas klaidžiojusi po parduotuves, o lauke tuo metu purškė nemaloni dulksna, ir grįžusi namo maloniai nustebau. Plaukai tebebuvo tokie pat stori. Be to, puikiai išlaikė savo pradinę formą ir neišsidraikė į visas puses. Net buvo gaila surišti juos į uodegą.

Galiausiai, kad galėčiau viską apibendrinti, nusprendžiau savo įspūdžius pataupyti kitai dienai. Šiuo metu stengiuosi plaukus plauti kas antrą dieną, tad ir šampūnus vertinti pagal tai, kaip šie atrodo po dienos. Ir turiu pagirti. Kitą dieną plaukai atrodė išties gerai - taip gerai, jog nereikia jų slėpti surišta uodega ar kuodeliu, kaip kartais nutinka pasirinkus netinkamą šampūną.

Taigi, apibendrindama galiu pasakyti, jog ši produktų linija man paliko gerą įspūdį. Smagu, kai tiesiog namuose galiu pasilepinti profesionaliais produktais, su kokiais susitikti tenka tik apsilankius pas kirpėją. Dar smagiau, kad vos po vieno trinkimo galima pastebėti ir pasidžiaugti matomais rezultatais, kurie išlieka ilgiau nei iki susidūrimo su lietuvišku oru.

P. S. sakydami apie ilgai išliekantį kvapą, gamintojai nemelavo. Dar vėlų vakarą jutau, kaip plaukai kvepia tuo grožio salono aromatu.

Taigi, jei tik turite galimybę įsigyti ir išbandyti, siūlyčiau nepraleisti progos.

"SVEIKO KŪDIKIO DIENOTVARKĖ": AR VERTA KLIAUTIS VAIKŲ NETURINČIOS MOTERS PATARIMAIS?

Pirmą kartą šiame tinklaraštyje ir apskritai rašau atsiliepimą apie knygą. Įkvėpimo pagauta net norėjau pavadinti įrašą kur kas riebesne antrašte - "Ar verta tikėti bevaikės kalės patarimais?", vis tik susilaikiau, nes mano tikslas nėra įžeisti šios knygos autorę. Tačiau nesvarbu, kaip bepavadinčiau apžvalgą, esmė nuo to nė kiek nesikeičia. Klusimas lieka tas pats - tai ar verta kliautis patarimais moters, kuri neturi vaikų? 

Dar prieš kelerius metus ši knyga sukėlė tikrą interneto komentarų audrą po to, kai savo atsiliepimais apie ją pasidalino garsi šalies stilistė Agnė Jagelavičiūtė, paatviravusi, kad pastaroji padėjo auginant sūnelį. Tąkart daugybė mamų negailėjo aštrių žodžių, kad knygoje pateikiamos rekomendacijos - tai ne kas kita kaip sovietinis kūdikių muštras, kitos baisėjosi, jog šios prilygsta kūdikių kankinimui ir net marinimui badu. Tikiu, tokie komentarai privertė susimąstyti ne vieną būsimą ar esamą jauną mamą ir padėti knygą atgal į lentyną, verčiau nė neprasitarus, kad apie ją išvis drįso pagalvoti. Vis tik, manęs nei super mamos, nei internetinių komentatorių armija negąsdina, o siekdama susidaryti objektyvesnį įspūdį ne tik pasiskaičiau skirtingų nuomonių, bet ir nusprendžiau, kad verčiau jau pati perskaitysiu ir nuspręsiu. Juolab, kad ir pati knyga ne karvę kainuoja - apie 7-8 eurus, priklausomai nuo knygyno. 

Dabar jau galiu drąsiai pasakyti, kad suprantu abi kariaujančias puses. Tiek tą, kuri sako, jog sekti griežta kas valandą sudėliota dienotvarke joms nepriimtina, tiek tą, kuri stengiasi jos laikytis. Kiekviena jų turi savo motyvų, tik manau, kad kūdikiai čia ne visai kuo dėti.

Pradėkime nuo to, kad bene pirmasis dalykas, sukeliantis tokią emocijų ir priešiškumo bangą šios knygos atžvilgiu, yra jos stilius. Pirmieji skyriai parašyti tokia maniera, jog iš tiesų norėtųsi jos autorei skelti motinišką antausį. Čia netrūksta tokių lakių frazių, kaip "dėl to, jog kūdikis nesiliauja verkti, nei jis, nei aš nekalti" arba primygtinių patarimų vienaip ar kitaip elgtis, veikiau skambančių kaip paliepimai. Suprantama, kad visada maloniau klausytis supratingos draugės padrąsinimų ir paguodos, jog visoms buvo sunku, o dabar kažkokia nepažįstama moteris atviru tekstu abejoja skaitytojų kaip motinų gebėjimais. 

Akimirką ir man  buvo kilęs šioks toks pasipiktinimas. Tačiau, mielosios, nepriimkime visko, kaip sakoma, už gryną pinigą ir taip tiesmukai - kiekvieną pasisakymą ir parašymą, visų pirma reikia perleisti per sveiko proto filtrą. Beje, verčiant tolesnius knygos puslapius ir skyrius, tiesmukas stilius švelnėja, o griežtus paliepimus keičia patirtimi paremtos rekomendacijos bei priminimas, jog visa tai, kas rašoma - tėra orientacinės gairės, kurias nusprendus priimti dar teks savarankiškai pritaikyti savo mažyliui. Net ir "kūdikių marinimu" pavadintos rekomendacijos naujagimių mitybai ir kone pusvalandžio intervalais padalyta dienotvarkė turi labai logiškus ir racionalius paaiškinimus, kurie vadovaujantis sveiku protu iš tiesų turėtų labai palengvinti ir taip nežinios ir baimių pilnas pirmąsias savaites auginant naująjį šeimos narį. 

Kalbant apie "sovietinį kūdikių muštrą", klausimas - kieno, vis tik tai muštras? Ar tikrai nekalto kūdikėlio, ar dar žalios naujai iškeptos mamos? Perskaičiusi knygą supratau, jog vaiko auginimas yra ne tik daugybės pastangų ir atsidavimo, bet ir griežtos savikontrolės ir disciplinos reikalaujantis darbas. Ypač, jei greta sauskelnių keitimo, maitinimo ir nesibaigiančio skalbimo dar norima turėti laiko pamiegoti, įkvėpti gryno oro, o dar geriau apsipirkti ar skirti šiek tiek laiko sau. Tiesa, būtent tai ir kelia kitos grupės mamų pasipiktinimą - esą natūralu būnant mama visą laiką skirti tik kūdikiui, o geros ir gerbtinos mamos nesiilsi ir juo labiau negalvoja apie plaukų dažymą ar manikiūrą (lyg nuaugusios plaukų šaknys, kleckuoti treningai ir pajuodę paakiai puošia kaip kokie motinystės ordinai).

Kita vertus, knygoje aprašomos mažylių dienotvarkės (čia jų pateikiama net 10, kurios, pasak autorės, turėtų keisti viena kitą priklausomai nuo kūdikio amžiaus iki vienerių metų) yra paremtos asociatyviu mokymusi - t. y. per tam tikras nesudėtingas asociacijas kaip, pavyzdžiui, tamsa reiškia laiką miegui, o spalvoti žaislai pramogas. Tai primena šiuolaikinę šunų (ir kitų naminių gyvūnų) dresūrą, paremtą asociacijomis, glaudžiai susietomis su skanėstais ir kitais pagrindiniais gyvūnų instinktais. Dėl to kyla dar viena pasipiktinimo ir nepritarimo banga, ypač tarp mamų, kurios laikosi šiuo metu madingesnio besąlygiško kūdikio norų patenkinimo modelio ir nepritaria, kad tokiems mažyčiams reikia skiepyti elgesio taisykles.

Kalbant apie tai, įsiminiau neseniai skaityto interviu su viena iš šalies neonatologių eilutes, jog problema slypi ne šiuo metu populiariame kūdikio poreikių diktuojamos dienotvarkės modelyje, o tai, jog dažnai jis klaidingai interpretuojamas. T. y. jog vos išgirdus kūdikio niurnėjimą, šis nedelsiant raminamas krūtimi, lyg tai būtų vienintelis tokio amžiaus žmogaus poreikis. O tai lyg sniego gniūžtės efektas dažnai sukelia virtinę kitų kūdikių ir jaunų mamų bėdų kaip pilvo pūtimas, bemiegės naktys, nepertraukiamas klykimas ir kitos.

Tačiau, grįžtant prie knygos aptarimo, dar pradžioje teksto rašiau, jog suprantu abi kariaujančias puses. Iš tiesų manau, jog šiuo klausimu mamos pasidalija į dvi skirtingas stovyklas. Tiek vienoje, tiek kitoje jų - be galo atsakingos ir atsidavusios mamos, norinčios savo mažyliams tik to, ką geriausia šiandien gali suteikti. Tačiau skirtumas tarp jų  - tai požiūris į motinystę. Pasakysiu labai tiesmukai ir atsiprašau, jei įžeidžiančiai - vienų akiračio centre tik Motinystė iš didžiosios raidės, kai pamirštami bet kokie pačių mamų kaip moterų ir tiesiog žmonių poreikiai (na išskyrus tuos gyvybinius, kurie ir tai labai dažnai nukenčia prastos mitybos ir miego trūkumo pavidalu), kitos renkasi būti moterimis-mamomis, ir greta naujų mamiškų pareigų nepamiršti pasirūpinti ir savimi.

Iš tiesų, man pikta, kad nepaisant nuostabių motinystės pavyzdžių viešojoje erdvėje ir vis garsiau girdimų diskusijų apie tai, kad tapusi mama moteris nenustoja būti žmogumi ir visuomenės dalimi, vis dar labai gajus stereotipas, kad mamos neturi poreikių, o tos kurios turi - greičiausiai prastos motinos ir verčiau joms reikėjo siekti karjeros, o ne šeimos.

Jei atvirai, aš mielai tolėliau pasiųsčiau tuos, kurie kaskart sutikę mane su vis dar tebepūpsančiu pilvu su apsimestiniu supratingumu linksi galvą - "Tai nuo kada jau nebeeini į darbą? Aaa... Tai dabar pats geriausias tavo laikas, kai dar gali skaityti knygas arba atsigerti kavos su draugėm, nes tokiu laiku kitąmet jau nebegalėsi" arba dar geriau "Jau dabar kartu nebeišeisim pietų kokius tris metus, nes gi negalėsi iš namų išeit, bet aš užsuksiu į svečius, kai jau bus galima". Liūdna, tačiau tokios supratingos užuojautos parodo žmonių požiūrį į motinystę, dar liūdniau tai, kad ji suprantama, kaip koks nuosprendis, kai nustojama būti žmogumi. Lyg mamos negali skaityti knygų, turėti draugių arba iškelti kojos iš namų, šiukštu tik ne į miestą, kur renkasi žmonės.

Aš taip nemanau. Manau, kad tiek mamos, tiek tėčiai yra visų pirma žmonės, tik auginantys vaikus. Ir vaikai nėra kažkokia kliūtis gyventi. Žinoma, jie pakoreguoja kasdienę tvarką, tačiau gyvename XXI a. ir dar geriau, kad ne kokiam nors JAV didmiestyje, iš kurio idiliškų priemiesčių tikrai kur kas sunkiau ištrūkti be auklės nei mažame jaukiame Vilniuje, kur daug kas pasiekiama tiesiog pėsčiomis. Dėl to tai tampa mūsų pačių pasirinkimas - užsirakinti namuose ar dalyvauti įvykių centre.

Manau, tokios knygos kaip šioji - "Sveiko kūdikio dienotvarkė" yra skirtos pastarajai stovyklai. Toms mamoms ir tiems tėčiams, kurie nusprendė, jog neketina užsidaryti nuo pasaulio ir supranta, kad šiam planui įgyvendinti prireiks nemažai vadybos ir organizavimo, kad į 24 valandas tilptų visi mažylio poreikiai plius tėvelių miegas, maistas, namų darbai ir laisvalaikis.

Ne, aš pritariu ne visiem knygoje aprašytiems metodams, bet pritariu daugumai gairių. Taip, man šiek tiek baisu, nes suprantu, kad laikantis tokio modelio teks dirbti kur kas daugiau ir sunkiau nei iki šiol dirbau bet kokiame darbe, o kai kas mane pavadintų darboholike. Bet būtent darbe išmokau vieną labai svarbų dalyką, kad geras geras ir perspektyvus darbuotojas ne tas, kuris nuolat aria viršvalandžius ir nieko nespėja, o tas, kuris išmoksta organizuoti ir dalintis darbais taip, jog jie visi padaryti darbo metu. Tad kažkuria prasme į naują dienotvarkę žvelgiu kaip į naują darbą, kuriame reikia išmokti kitaip organizuoti ir dalintis 1000 ir 1 užduotimi, kad šios dar ir teiktų malonumą.

Tai yra mano požiūris ir mano nuomonė šiandien. Galbūt po kiek laiko ji pasikeis, galbūt ne. Bet kuriu atveju gerbiu visas nuomones ir įsitikinus, tiek tuos, kurie panašūs į maniškius, tiek tuos, kurie sakys, jog aš dar viena beprotė, kuriai nereikėjo turėti vaikų. 

VEIDO VALYMAS IR ANGLIS - "ORIGINS - CLEAR IMPROVEMENT" KAUKĖS APŽVALGA

Pastaruoju metu daugybė užsienio tinklaraštininkių rašo ir kalba apie veido odos priežiūros produktus, kurių sudėtyje yra aktyvuotos anglies. Štai "Youtube"netrūksta anglies kaukių apžvalgų - nuo keistokų kiniškų ar korėjietiškų produktų iki savadarbių receptų, kuriuose siūloma išbandyti angliuko tablečių ir paprasčiausių popieriaus klijų kaukes.

Prisipažinsiu, peržiūrėjusi ne vieną tokią apžvalgą ir pati susiviliojau išmėginti ką nors su aktyvuota anglimi. Netgi buvau susigundžiusi išmėginti vieną iš tų namudinių kaukių su vaistinėse parduodamomis angliuko tabletėmis, tik toji dalis, kur naudojamas lipalas mane vis atbaido. Dėl to pasirinkau paprastesnį kelią ir įsigijau jau pagamintą veido kaukę. Tai - "Origins - Clear Improvement" poras valanti kaukė su aktyvuota anglimi. O dabar įspūdžiai. 

Pirmas žvilgsnis

Nors elektroninėje parduotuvėje (Douglas.lt), kurioje pirkau šią kaukę taip nenurodoma - tai yra produkto mėginukas. Vienkartinėje pakuotėje yra vos 10 ml produkto, kuriuos iš esmės reikėtų sunaudoti per vieną kartą, mat, atplėšus pakuotę, jos uždaryti nebeįmanoma ir joje esanti kaukė ima džiūti. 

Tiesa, kaip mėginukas šis produktas nepigus. Štai tokia nedidukė pakuotė kainuoja 4,99 eurų, kas mano manymu yra daugoka kaip vienam kartui. Žinoma, galima įsigyti ir dar kelių dydžių "pilnas" pakuotes - 50 ml talpos tūtelę už 16,59 eurų arba 100 ml pakuotę už 25,95 eurų. (P. S. jei susiviliosite įsigyti tokį pat mėginuką - pigiau jį rasite Lookfantastic.com parduotuvėje, kur šis kainuoja 3,45 eurų) Kita vertus, man šios nedidukės pakuotės užteks dar bent 2  kartams, nes pirmu kartu sunaudojau gal apie trečdalį mėginuko tūrio, o kad likusi dalis neišdžiūtų ir būtų tinkama toliau naudoti, teko imtis papildomų priemonių ir kiek įmanoma sandariau uždaryti naudojant kanceliarines gumytes. 

Sudėtis

Pasak gamintojo, tai detoksikuojanti veido kaukė, kurios sudėtyje yra visa eilė natūralių valomųjų ingredientų tiesiai iš gamtos, veikiančių kaip nešvarumų magnetas ir taip giliai valančių užsikimšusias poras. Atidžiau pangrinėjus sudėtį, daugiausiai dėmesio joje verta bambuko anglis. Iš tiesų, aktyvi anglis veikia kaip savotiškas magnetas ir absorbuoja įvairaus tipo nešvarumus - riebalus, odos paviršiuje ir porose susikaupusius teršalus. (Tokiu pat principu veikia ir angliuko tabletės, kurios tarsi kempinė sugeria virškinimo trakte esančius toksinus ir taip palengvina skrandžio negalavimus) Ne mažiau dėmesio vertas ir dar vienas ingredientas - Kinijos baltasis molis, kuris veikia panašiai kaip anglis ir sugeria odos paviršiuje susikaupusius riebalus bei nešvarumus. 

Kita vertus, pagal sudedamųjų dalių kiekį pirmoje ingredientų sąrašo vietoje rikiuojasi vanduo, toliau mirtų lapų vanduo, kaolinas (tai - uoliena), bentonitas (smulkaus molio rūšis), butenas glikolis (cheminė medžiaga suteikianti kosmetikai glotnumo ir kreminę tekstūrą), polisorbatas 20 (nors skamba kaip chemikalo pavadinimas - iš tiesų tai rūgštis, išgaunama iš laurų, taip pat kokosų aliejaus arba uogų ir naudojama kaip valomasis ingredientas), PEG-100 stearatas (pusiau augalinės kilmės cheminė medžiaga dažnai naudojama kaip įvairių kremų pagrindas), anglies milteliai, ksantano guma (maisto priedas, naudojamas kaip stabilizatorius), lecitinas, glicerinas ir kiti. 

Iš tiesų, sudėtyje nemaža natūralių iš gamtos išgaunamų ingredientų, tačiau taip pat nemaža ir įvairių susintetintų ar visai sintetinių medžiagų, kurios kaip ir daugeliu atveju gali dirginti jautrią odą. Įdomu tai, kad aktyvios anglies produkto sudėtyje ne taip ir daug. Ji atsiduria ties ingredientų sąrašo viduryje, nors produkto pavadinime ir aprašyme akcentuojama būtent ši medžiaga. 

Pakuotės viduje

Pakuotės viduje - tamsiai pilkos spalvos keminės konsistencijos kaukė. Iš tiesų, ją bandydama visą laiką nesąmoningai lyginau su mano jau anksčiau aprašyta "Glamglow - Supermud" valomąja kauke. Pirmosios užuominos - spalva ir kvapas. Tiesa, pastarasis sunkiai nupasakojamas - asmeniškai man, kvapas neįprastas - tarsi mentolio ir citrusinių vaisių, tačiau nėra įkyrus ar pernelyg intensyvus, veikiau silpnai juntamas. 

Kas mane nustebino - tai kaukės konsistencija. Perskaičiusi aprašymą, tikėjausi kažko panašaus į tradicines molio kaukes, kurios dažniau primena vandeniu atskiestą molį nei kremą. O štai "Origins" labiau primena želės konsistencijos kremą ar kitų rūšių kosmetines kaukes, kurių sudėtyje yra silikono ar panašių želės konsistenciją suteikiančių medžiagų. Pati kaukė taip pat labai lengva, ir nors į odą nesusigeria, pirmasis pojūtis vos užtepus ant odos labai primena drėkinančias kaukes, kurių nereikia nuplauti. 

Įspūdžiai

Kairėje - kaukė tik užtepus ant odos. Dešinėje - nudžiūvusi kaukė prieš ją nuprausiant. 

Prieš naudojant kaukę, produkto aprašyme rekomenduojama pirma tam paruošti odą - t. y. atverti poras. Tai padaryti galima pasinaudojus garų vonele arba kelis kartus veidą pašildžius šiltu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu. Norėdama geresnio efekto, ėmiausi ir papildomų žingsnių - prieš atverdama odos poras šiltu rankšluosčiu, švariai nupraustą veidą papildomai nušveičiau šveitikliu, kad būtų geriau pašalintos nebegyvos odos ląstelės ir kaukė lengviau įsiskverbtų į poras. 

Kaukę ant odos tepiau skystai pudrai skirtu sintetiniu šepetėliu, kurį naudoju panašaus tipo kaukėms. Pastebėjau, kad tokiu būdu ne tik pavyksta neišsitepti rankų, ypač kai kaukė tamsios spalvos, bet ir sutaupyti pačios priemonės, mat tepant pirštais nemaža dalis produkto pasilieka ant rankų odos. Jau minėjau, jog kaukė mane nustebino savo kremine konsistencija ir lengvumu. Iš tiesų, kaukė labai lengva ir tepasi plonu peršviečiamu sluoksniu, todėl veidą padengiau iš viso dviem jos sluoksniais, labiau koncentruodamasi į problemines zonas, tokias kaip T zona, smakras. 

Pirmas kelias akimirkas šiek tiek juntamas lengvas dilgčiojimas, kuris labai greitai praeina. Iš tiesų, toks jausmas būdingas nemažai daliai giliai valančių produktų, tačiau jis turi greitai praeiti. Jei ne, tai - signalas, jog į pasirinktą produktą oda reaguoja jautriai ir reikėtų jį nuplauti, kad neatsirastų didesnių sudirgimų. Tiesa, mano atveju tam įtakos galėjo turėti ir prieš tai naudotas odos šveitiklis, galimai padidinęs odos jautrumą.

Vadovaujantis instrukcijomis, užtepus kaukę ant odos, reikia leisti jai visiškai išdžiūti, tada nuplauti šiltu vandeniu. Pastebėjau, kad ši kaukė džiūva išties greitai. Nors nesekiau laiko ir neskaičiavau, mano subjektyviu vertinimu, ne itin storas kaukės sluoksnis išdžiuvo per 4-5 minutes. Tiesa, iš viso ją ant odos ją laikiau apie 10 minučių (per tą laiką pliurpiau telefonu). Įdomu tai, kad dėl švelnios kreminės konsistencijos džiūdama kaukė nors ir traukiasi bei suskyla (tai galima pamatyti nuotraukoje, dešinėje), nėra juntamas kitoms panašioms kaukėms būdingas nemalonus tempimo ar niežėjimo jausmas, atsirandantis būtent joms traukiantis. 

Rezultatai

Apie šią kaukę teko skaityti daug labai gerų atsiliepimų ir jai skirtų pagyrų. Tačiau pati, vertindama jos poveikį, nepulčiau taip stipriai liaupsinti. Panaudojus, kaukė palieka malonų švarios ir gaivios odos pojūtį, be to nesukelia sausumo jausmo, kas kartais būdinga giliai valantiems produktams. Kita vertus, kalbant apie poveikį poroms - nepasakyčiau, kad kaukė padeda "ištraukti" jose susikaupusius riebalus ar nešvarumus, nebent yra naudojama ant jau ir taip švarios ir neprobleminės odos, kurios poros tiesiog natūraliai nelinkusios kimštis. Pagrindinis mano įspūdis, jog kaukė gerai pašalina odos išorėje susikaupusius riebalus ir nešvarumus ir sukuria malonų paviršinio švarumo jausmą, tačiau nėra tokia veiksminga kalbant apie giluminį valymą, net ir labai stengiantis kiek įmanoma atverti poras ir sukurti geresnes sąlygas produktui veikti.

Jau minėjau, kad bandydama šią kaukę ją vis nenoromis lyginau su "Glamglow". Iš tiesų, pastarosios poveikis, jei taip galima sakyti agresyvesnis ir efektyvesnis. Ją naudojant iš tiesų matoma ir juntama, kaip kaukė iš porų ištraukia riebalų perteklių, kuris vizualiai matomas patamsėjusių drėgnų taškelių ant odos pavidalu. Be to, apie magnetinį kaukės poveikį liudija ir kiek laiko po naudojimo liekantis lengvas odos paraudimas, atsirandantis dėl to, jog produktas suaktyvina odos kraujotaką ir ši parausta.

Apibendrindama, "Origins - Clear Improvement" pavadinčiau ne detoksikuojančia, o švelniai valančia - drėkinančia kauke. Manau, šis produktas pakankamai geras kaip palaikomoji normalios ar jau subalansuotos riebios odos priežiūros priemonė, kai poros nelinkusios kimštis arba yra išvalytos ir reikia toliau neleisti joms kimštis. Be to, smagu matyti, kai masinės gamybos produkto sudėtyje yra palyginti daug natūraliu sudedamųjų dalių, naudingų odos grožiui.

KAIP NEPASIDUOTI ŽIEMAI IR PALEPINTI ODĄ?

Jau kurį laiką sąmoningai nesidairau į įprastose parduotuvėse siūlomas (čia gal labiau tiktų angliškas terminas drugstore) odos priežiūros priemones. To priežastis labai paprasta - tarp daugybės nesvarbu ar brangių, ar už prieinamą kainą jose siūlomų kremų ir losjonų nė vienas taip ir nepateisino mano lūkesčių, kaip ir viliojančių aprašymų ar reklamų. Kad ir kaip sąžiningai ir kantriai benaudočiau, daugelis jų geriausiu atveju suteikia tik greitai išgaruojantį momentinį efektą, o man taip norisi ilgalaikio poveikio, kuris iš tiesų palengvintų kasdienę odos priežiūrą ir leistų džiaugtis jos grožiu. 

Dar spalį rašiau apie mano kol kas mėgstamiausią odos priežiūros priemonę - Monoi aliejų. 

Ir štai visai neseniai į mano rankas pakliuvo viena naujausių "Dove" prekės ženklo kūno priežiūros linijų "Cashmere Comfort" iš šio ženklo "DermaSpa" kolekcijos, skirtos sausai odai puoselėti. Prisipažinsiu, pirmiausia į šias priemones pažvelgiau skeptiškai - pagalvojau, jog tai dar vieni savo aprašymais viliojantys produktai, kurie iš tiesų nesuteikia jokio skirtumo. Dar kartą prisipažinsiu - suklydau. 

Visų pirma, mane maloniai nustebino jų kvapas. Žinau, jog yra daugybė žmonių, kurie mėgsta "Dove" produktus būtent dėl unikalaus švara ir muilu dvelkiančio jų kvapo, mane jis erzina. Gal šiek tiek keista, tačiau pastarieji neturi šio aromato, net ir paslėpto po pridėtiniais kvapais. "Cashmere Comfort" linijos produktų aromatas kiek salsvas, tačiau maloniai šiltas ir ne pernelyg intensyvus. 

Antra, mane itin maloniai nustebino išliekamasis losjono ir kūno kremo poveikis. Net ir po kurio laiko, kai priemonės jau seniai įsigėrusios į odą,  palietus jos paviršių susidaro įspūdis, jog ši pastebimai tolygesnė, minkštesnė ir švelnesnė. 

Tiesa, įdomu tai, kad šios kolekcijos produktai tarsi padengia odą plonyčiu nematomu sluoksniu, kuris greičiausiai ir sukuria šį nepaprasto švelnumo efektą. Ant kūno odos šis efektas nėra taip akivaizdžiai juntamas, tačiau kalbant apie rankų kremą - susidaro jausmas, kad jos apviltos tarsi kokiomis nano pirštinėmis. Man asmeniškai šis jausmas ne itin patinka, tačiau savo pažįstamų tarpe turiu tokių, kurios "DermaSpa" kolekcijos rankų kremą mėgsta kaip tik dėl šio "pirštinių" efekto. 

Kalbant apie kiekvieną produktą atskirai, kolekciją sudaro trys priemonės - tirštas ir riebus kūno kremas, lengvesnės konsistencijos kūno losjonas ir mano jau  minėtas rankų kremas. 

Indelyje parduodamas kūno kremas savo konsistencija ir tirštumu labai primena kūno sviestą. Kremas itin tirštas, jei galima taip pasakyti, netgi tvirtas. Norint pirštais pasemti didesnį jo kiekį, galima sakyti tenka jį iškabinti. Kita vertus, kitaip nei nutinka naudojant kai kurių gamintojų kūno sviestą, net ant visiškai sausos odos jis tepasi labai lengvai. Tarsi sušilęs  nuo rankų sutirpsta ir tolygiai pasiskirsto ant odos paviršiaus.

Dar vienas šaunus dalykas - jog nepaisant to, kad produktas pakankamai riebus, į odą įsigeria greitai - vos per kelias akimirkas. Tai labai patogu naudojant ne tik po vakaro vonios, bet ir rytą, kai skubame vilktis drabužius. Dėl pastarųjų galima likti ramioms - kremas nepalieka nei dėmių, nei nemalonaus riebumo jausmo, kuris susigeria į drabužius. Beje, jis apskritai nepalieka jokio riebumo jausmo, dažnai būdingo panašios konsistencijos ir riebumo priemonėms, kuriose kaip ir šioje yra naudojamas glicerinas.

O štai tos pačios kolekcijos losjonas - kur kas lengvesnės konsistencijos, primenančios įprastą veido kremą, gal net šiek tiek vandeningas. Be lengvumo, neabejotinas jo privalumas, kad šis taip pat labai lengvai ir gretai susigeria į odos paviršių, kad ir kaip gausiai benaudotum. Man teko tai išbandyti savo kailiu, netyčia padauginus išspausti losjono iš pakuotės.

Dažniausiai nemėgstu aptarinėti produktų pakuočių, nes be estetinio pasitenkinimo jos pačiam produktui, mano manymu, nesuteikia didelės pridėtinės vertės, tačiau visos "DermaSpa" kolekcijos produktų pakuotės iš tiesų labai dailios ir malonios paimti. Kitaip nei įprasti "Dove" produktai, kuriems būdingos itin paprastos savo dizainu niekuo neišsiskiriančios pakuotės, šios - modernaus dizaino, kitaip nei įprastos tūtelės - kiek plokščios, kas visai patogu keliaujant ir kosmetinėje vežantis įprastos 200 ml talpos pakuotes. Be to ir pats plastikas tarsi padengtas matiniu, maloniu paliesti ir neslidžiu paviršiumi, kas suteikia prekei prabangesnį pojūtį.

Kitaip nei kūno kremo ir losjono, rankoms skirto kremo konsistencija man primena tarsi lengvą želę. Nepaisant to, kad kremas labai greitai susigeria į odą ir nepalieka dažnai rankų kremams būdingo riebumo pojūčio, lieka jausmas, jog rankos padengtos švelniomis nematomomis pirštinaitėmis. Tarsi plona nano plėvele.

Reikia pripažinti, jog liečiant iš išorės oda iš tiesų labai švelni ir minkšta, tačiau mane vis vien erzina jausmas, jog mano rankas dengia nenusakoma plėvelė. Ypač, jei tuo metu tenka į rankas imti kitus daiktus. Asmeniškai manęs neapleidžia jausmas, jog mano rankos nešvarios, nors taip ir nėra. Dėl to šį kremą mieliau renkuosi nakčiai prieš guldamasi į lovą.

Vis tik, nepaisant pagyrų juntamam efektui, reikia atkreipti dėmesį į produktų sudėtį. Nors nesu labai priekabi įvairių kosmetikoje naudojamų ingredientų atžvilgiu ir nesivaikau ekologiškų ar panašių produktų, šie vis tik svarbūs.

Kaip ir reikia tikėtis, produktų pagrindą sudaro vanduo, taip pat vazelinas ir glicerinas, suteikiantys produktams riebumo ir išliekančios plėvelės jausmą. Taip pat, sudėtyje nemažai kvapiųjų medžiagų ir konservantų, kurie gali sukelti alergiją. Dėl to, šios linijos produktai nėra rekomenduojami jautriai ir pažeistai odai, kurią gali sudirginti. Tiesa, produktų sudėtyje galima aptikti ir naudingų ingredientų, pavyzdžiui, taukmedžio sviesto, tiesa šis veikiau tik papildanti sudedamoji dalis.

Skaitydama kitų vartotojų apžvalgas, pastebėjau, jog nemaža dalis merginų atkreipia dėmesį į produktų kainą, kad pastaroji, kaip masinės gamybos produktui kiek didoka. Iš tiesų, kūno kremas indelyje mūsų parduotuvėse kainuoja apie 14-15 eurų, losjonas - 10-12 eurų, rankų kremas - 5-6 eurus, kas yra tikrai nemažai kalbant apie šios kategorijos produktus, kad ir,  kaip gamintojai sako, premium klasės.

KITOKS AROMATAS. THE DIFFERENT COMPANY - PURE EVE

Apie kvepalus savo tinklaraštyje rašau itin retai. Visų pirma dėl to, jog ant man tualetinio staliuko šių tikrai ne per daugiausiai, netgi labai kukliai - vos dveji, bet labai išieškoti ir mėgstami. Antra, apie kvepalus rašyti nelengva. Kaip nupasakoti aromatą, kurį kiekvienas užuodžia savaip? Vis tik šie, apie kuriuos noriu papasakoti šiandien, verti atskiro pasakojimo. Ne tik dėl ypatingo aromato, bet ir dėl to, jog net dukart apgavo mano smalsią nosį.

Pirmą kartą užuodus, prancūzų šiuolaikinės parfumerijos kompanijos "The Different Companny" kvepalai "Pure eVe" (arba "Just Pure") mane sužavėjo savo nepaprastu moterišku švelnumu - tarsi iš kažkur toli atsklistų labai lengvas vanilės (gal net veikiau puraus vanilinio kremo jaukų žiemos vakarą) aromatas. Ir apie žiemą užsimenu ne veltui, nes man tai pasirodė tiesiog tobulas aromatas kvepintis šaltomis žiemos dienomis. Jei galėtume kvapą lyginti su drabužiu - šiuos kvepalus apibūdinčiau kaip švelniausią ir minkščiausią merino vilnos megztinį, į kurį taip gera ir jauku įsisupti, kai už lango siaučia žvarbios sniego pūgos. 

Tačiau visos įdomybės apie šį aromatą prasidėjo tada, kai pagaliau juos įsigijau (tiksliau gavau dovanų per Kalėdas). Iki tol nė nesumojau įdėmiau pasidomėti nei jų gamintojais, nei pačius kvepalus sudarančiomis aromatų natomis. Taigi, panaršius internete - atradimai išties nustebino. 

Visų pirma paaiškėjo, jog mane taip sužavėjusios švelnios šiltos vanilės šiuose kvepaluose nėra nė kvapo. Plačiau pasidomėjusi aromatą sudarančiomis natomis išsiaiškinau, jog šio aromato pagrindą sudaro kedro, muskuso ir prancūziškų Calisson saldumynų, gaminamų iš džiovintų vaisių tyrės ir migdolų riešutų, bazinės natos. Vidurinės natos skleidžiasi gėlių ir augalų žiedų aromatais. Tai baltoji rožė, mimoza ir linas. O viršutinė nata, kuri paprastai pirmoji pakutena uoslę, yra aldehidai. Pastarieji, tai šiandien parfumerijos pramonėje dažnai naudojami cheminiai junginiai, pirmą kartą panaudoti legendinių "Chanel No. 5" kvepalų gamyboje. 

Dar įdomiau tai, kad mano manymu išskirtinai moteriškas salsvas aromatas iš tiesų sukurtas tiek moterims, tiek vyrams - paprastai tariant "unisex". Apie jų tinkamumą vyrams turėtų byloti ir bazinės kedro bei muskuso aromatinės natos, dažnai naudojamos įvairių gamintojų vyrams skirtuose aromatuose. Tiesą sakant, būtų visai įdomu juos išmėginti pakvėpinus savo vyrą ir palyginti, kaip šis unikalus kvapas skleidžiasi ant moteriškos ir vyriškos odos. Žinia, kad tai, kaip bet koks aromatas skleidžiasi laikui bėgant priklauso ir nuo to, kas juo kvėpinasi, mat kiekvienas iš mūsų turi savitą odą, darančią įtaką kvapiųjų medžiagų reakcijai su kūnu. 

Kalbant apie šiuos kvepalus net tik iš aromato perspektyvos, juos, kaip minėjau, kuria palyginti neseniai gyvuojanti (dar šiame amžiuje įsikūrusi) Prancūzijos šiuolaikinės parfumerijos kompanija "The Different Company". Kaip apie save pasakoja pati kompanija, jos atsiradimą  lėmė modernios prabangos paieškos. Tiesa, tokios prabangos, kurią galbūt sunku suprasti labai jaunai dar neišlavintai nosiai, mat kompanijos kūriniai yra skirti kiek vyresnei - šiuolaikinio gyvenimo kokybės jau ragavusiai ir ją vertinančiai auditorijai. 

Patį "Pure eVe" aromatą kompanijai 2011 m. sukūrė prancūzų parfumerijos meistras Jean Claude Ellena, gimęs kvepalų sostine neretai vadinamame Prancūzijos Graso mieste. Pats J. C. Ellena sako savo darbe ieškantis tiesiog tobulumo. Tad ir jo "Pure eVe", jei ne tobulas, tai labai arti tobulybės.

Uodžiant aromatą į galvą ateina viena mintis - jog juose viskas tobulai sukomponuota ir suderinta. Iš tiesų, užuodus šį aromatą gana sunku išskirti vieną ryškesnę natą (be mano uoslę apgavusios vanilės), tačiau kvapas toks išbaigtas, jog jame tiesiog negali nieko trūkti. 

Taigi, pasitaikius progai linkiu nepatingėti užsukti į parduotuvę ir išmėginti šiuos kvepalus. Lietuvoje jų galima rasti "Creme De La Creme" parduotuvėse. Tiesa, kai kuriose bent jau prieš Kalėdas šis aromatas buvo išparduotas. Kita vertus, susiviliojus jį galima įsigyti internetu, paties gamintojo interneto svetainėje. Kvepalai joje siunčiami į visas šalis, papildomai nemokant už siuntimą, kai užsakoma prekių už daugiau kaip 80 eurų. Tiek Lietuvoje, tiek gamintojo interneto svetainėje šie kvepalai kainuoja 104 eurus.