Kai buvau paauglė, artėjant pavasariui ir vis labiau plieskiant saulei, merginoms skirtuose žurnaluose pasipildavo straipsniai, kuriuose buvo dalijami patarimai, kaip išvengti strazdanų ar bent jau padaryti jas mažiau matomas. Šiandien matome visiškai atvirkščią tendenciją. Į duris beldžiant 2017-ųjų pavasariui, pasaulis dėl strazdanų taip kraustosi iš proto, jog merginos jas netgi išsitatuiruoja (o mažiau drąsios renkasi nuplaunamas tatuiruotes).
Regis, kaip ir kitos strazdanės, šią vasarą galėsiu lengviau atsikvėpti, mat vos kaitriau suspindus saulei, mano veide išryškėja tikros, ne ištatuiruotos strazdanos. Tiesa, nei prieš daugiau kaip dešimtmetį, nei juolab dabar dėl jų nesuku galvos. Greičiau nė nepastebiu, tik štai vyras per atostogas subtiliai užsimena, kad jam labai gražu tos atsiradusios dėmelės ir kaip dėl jo, tai galiu visai nesidažyti.
Ir vis tik, jei susigundėte šia nauja mada, pulti po tatuiravimo adata tikrai nereikia. Užteks iš stalčiaus glūdumų ištraukti senus ar nenaudojamus antakių pieštukus (žinoma tik ne juodus) ir šiek tiek palavinti ranką.
Mano arsenalas atrodo štai taip:
Pradėjau nuo paties šviesiausio atspalvio ir švelniai baksnodama, kaskart šiek tiek pasukdama pieštuką, ėmiau ryškinti savo natūralias strazdanas. Vėliau tuo pačiu pieštuku ir tokiais pat judesiais papildomai nupiešiau ir daugiau strazdanų tose vietose, kur man atrodė, jog šių trūksta. Tuomet šiek tiek tamsesnio atspalvio pieštuku skruostų ir nosies srityje nupiešiau ir daugiau, tačiau rečiau pasiskirsčiusių kiek tamsesnių strazdanų.
Siekdama kiek įmanoma natūralesnio efekto nė nesistengiau, jog strazdanos būtų lyg identiški taškučiai. Kaip ir tikros, pieštos strazdanos turėtų būti šiek tiek skirtingų atspalvių, dydžio ir formos. Vienos ryškesnės, kitos vos vos įžiūrimos.
Galiausiai skruostus dar šiek tiek parausvinau švytėjimo suteikiančiais skaistalais, o lūpas paryškinau fuksijų atspalvio lūpų dažais. Štai ir viskas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą