Jei svarstote, ką rinktis - dar vieną porą madingų batelių ar tiek pat kainuojantį veido kremą, kviečiu paskaityti mano trumpą pamokančią istoriją. Arba tiesiog įsitikinti, kad ir kosmetikos snobai kartais būna teisūs.
Kai kalbama apie veido kremą, grožio ekspertai ir moteriški žurnalai it susitarę kartoja - nesitikėkite stebuklo pernakt, veikliosioms medžiagoms reikia laiko. Tiesa, laiko reikia. Tik pagrindinis skirtumas tarp 50 ir 10 eurų kainuojančio kremo yra tas, kad arba tos medžiagos veikia, arba ne. O štai stebuklai nutinka tada, kai nusprendusi, jog pora naujų batų ar dar viena gėlėta palaidinė bus geresnė investicija, sugrįžti prie seno gero... už 10 eurų.
Ištuštėjus manojo Vichy indeliui, nusprendžiau daugiau nebepasiduoti žurnalų grožio puslapių hipnozei ir verčiau rinktis ne mažiau reklamuojamą, bet kur kas lengviau "įkandamą" produktą. Kaip ir pirmuoju atveju, jokio stebuklo pernakt neįvyko. Ir kitą naktį, ir dar kitą.
Tik po dviejų savaičių susivokiau, kad per tuos kelis praėjusius mėnesius taip įpratau džiaugtis puikia odos būkle, jog ji tapo savaime suprantam dalyku. Šiuo atveju, matyt, turiu selektyvią atmintį, nes jau buvau pamiršusi ką reiškia nubudus veidrodyje išvysti obuolio dydžio spuogą. Arba, kai po kruopštaus šveitimo, kitą rytą susidaro įspūdis, jog miegojau gėlių vazone, veidu į žemę... Ir tai, toli gražu, dar ne viskas.
Nors apie dehidratuotos, pažeistos ir nusilpusios odos požymius galėčiau pasakoti ne vieną valandą, istorijos moralas toks: daugeliu atveju (neskaitant kelių malonių išimčių) pigios kosmetikos gamintojai, palaikydami patrauklią mažą kainą, tiesiog nemato būtinybės investuoti į brangias sudedamąsias dalis. Dėl to jas dažnai pakeičia pigesniais ir ne tokiais efektyviais ingredientais arba veikliųjų medžiagų koncentracija joje kelis, o kartais ir keliolika kartų mažesnė.
Iš tiesų, kol neturime su kuo palyginti, atrodo, kad vis iškylantis spuogeliai ar retsykiais pasitaikantis šerpetojimas natūralus dalykas, nuo kurio jokios reklamos neišgelbės. Tačiau pakanka vos kartą atrasti tinkantį ir kokybišką produktą (kuris turi tendenciją kainuoti bent kelis kartus brangiau), kad to mėnesio, praleisto kol oda ir vėl atgaus savo grožį ir sveikatą, būtų gaila labiau nei keliasdešimties eurų.
Iš tiesų, kol neturime su kuo palyginti, atrodo, kad vis iškylantis spuogeliai ar retsykiais pasitaikantis šerpetojimas natūralus dalykas, nuo kurio jokios reklamos neišgelbės. Tačiau pakanka vos kartą atrasti tinkantį ir kokybišką produktą (kuris turi tendenciją kainuoti bent kelis kartus brangiau), kad to mėnesio, praleisto kol oda ir vėl atgaus savo grožį ir sveikatą, būtų gaila labiau nei keliasdešimties eurų.
Taigi, atsakymas į klausimą, ar verta investuoti į prabangią kosmetika, daugeliu atveju yra taip. Tik reikia mokėti išsirinkti, o kartais pamynus išdidumą pasikliauti specialisto, o ne žurnale užrašytu žodžiu.
P.S. Viskam reikia saiko, ne išimtis ir prabangūs kremai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą